Miela Irena, ta išmintis, kuria dalinaisi, neatrandama knygose. Ji įgyjama sunkiausiuose gyvenimo išbandymuose iš paskutiniųjų kabinantis į Šviesą. Ta meilė, kurią dovanojai, netelpa į žodžius. Net ir sunkiausiose akimirkose, kiek Tave pažinojau, visada rūpindavaisi ne savimi. Kiekvienas susitikimas su Tavimi buvo tikra dvasios puota, iš kurios išeidavau pakylėtas, nešinas eile svarstytinų klausimų, nes Tu niekada nenorėjai piršti savosios pozicijos, tiesiog klausdavai ir palydėdavai į kelionę ieškoti atsakymų. Kvepėjai viltimi, nes kiekvienąkart pradėdavai nuo to, kas yra gera ir nuo ko galima atsispirti svajojant apie geresnį pasaulį. Ne tik svajojant, tačiau ir dirbant vardan to, nes nežinau kito tokio žmogaus, kuris taip puikiai būtų suderinęs idėjinę plotmę ir praktinę veiklą.
Dalinaisi viskuo – kiek daug nuostabių žmonių pažįstu tik Tavo dėka ir kaip gera buvo būti vedžiojamam Tavęs už rankos, kai tiesiog paimdavai ir nuvesdavai prie vieno ar kito žmogaus sakydama, kad aš jos ar jo dar nepažįstu, bet būtinai turiu susipažinti, nes nėra didesnio turto už kitą žmogų, su kuriuo užsimezga ryšys.
Būti Tavo draugu buvo didžiausias apdovanojimas, kokio tik galėjau tikėtis. Neabejoju, kad ne vienam Tavo dovanotas pasitikėjimas padėjo įkopti į viršūnes, į kurias vieni net nebūtume drįsę žvelgti ir paprasčiausiai būtume apsigręžę ieškoti lengvesnių kelių. Nerašau šių žodžių kaip atsisveikinimo, nes, miela Irena, niekada su Tavimi neatsiveikinsiu ir visad nešiuos Tave savo širdyje, kol galiausiai vėl susitiksime Amžinybėje. Žinau, kai bus sunku, kreipsiuos į Tave, Irena, tik jau ne telefonu, o maldose, savo sielos dialoguose. Kai bus džiugu, dalinsiuos tuo su Tavimi pakėlęs besišyspančias akis į dangų.
Kaip ir sakei per vieną paskutiniųjų mudviejų pokalbių: „Esu rami, žinau, kad Dievulis anksčiau ar vėliau mane pasišauks, bet atmink, visada būsiu su tavimi net ir ten.“ Esi, miela Irena ir visad liksi. Tu esi kaip nuostabiausi karoliai, kurie suvėrė draugėn daug įvairiausių žmonių tam, kad jie tęstų Tavo pradėtus darbus vardan geresnės Lietuvos. Tik taip per bendrus darbus ir įsivaizduoju Tavojo atminimo įamžinimą.